Edwardas Filene, JAV kredito unijų judėjimo pradininkas, kredito unijų naudą yra įvardinęs taip: „Šimtas žmonių gali taupyti atskirai, bet jų taupomos lėšos nebus niekaip apsaugotos. Tačiau leiskite šiems žmonėms susivienyti į kredito uniją, ir tikimybė jiems apsaugoti savo pinigus iškart išaugs keletą kartų“. Vienuolika Lietuvos kredito unijų vienijančios Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ pavyzdys įrodo, kad pasitelkus rūpestingus finansinius partnerius, lėšos paklūsta tendencijai augti, o suvienijus jėgas galima kurti ilgalaikę finansinę gerovę.
Nuo 1936-iųjų, kuomet kalbėjo E. Filene, ir net lyginant su kredito unijų judėjimo Lietuvoje pradžia, kai į kredito uniją buvo galima kreiptis tik paskolos ar pasidėti indėlį, unijų veikla nepalyginamai išsiplėtė, o vartotojų pasitikėjimo rodikliai – gerokai ūgtelėjo. Nepaisant to, kad kredito unijų pagrindinių bankinių paslaugų krepšelis šiais laikais beveik niekuo nenusileidžia bankinių paslaugų asortimentui, lyginant su banku, kredito unija turi dar vieną privalumą: kiekvienas į kredito uniją stojantis asmuo tampa jos dalininku ir kartu su kitais nariais turi teisę priimti svarbiausius unijai sprendimus.
Kristina Simonovič, Jungtinės centrinės kredito unijos valdybos pirmininkė, paaiškina:
„Kredito unija yra kooperatinė bendrovė, kurios nariai yra jos savininkai (pajininkai). Narystė suteikia teisę nariui dalyvauti kredito unijos valdyme, būti išrinktu į kredito unijos valdymo organus – valdybą arba stebėtojų tarybą. Pagrindinis kredito unijų tikslas – teikti naudą savo nariams; be to, kredito unijų uždirbtas pelnas lieka cirkuliuoti šalyje, nes unijos dirba Lietuvoje, tik su šalyje gyvenančiais ir dirbančiais Lietuvos piliečiais bei jų šeimos nariais.“
PASLAUGŲ KREPŠELIS – NE MAŽESNIS
Nors kartais vis dar manoma, kad kredito unijos gali pasirūpinti vien kreditų suteikimu ir indėlių surinkimu, iš tiesų, sako K. Simonovič, jų teikiamų paslaugų paletė iš esmės niekuo nesiskiria nuo privatiems ir verslo klientams paslaugas teikiančio tradicinio banko.
„Kredito unijos teikia įprastas, kasdienes paslaugas, pvz., išduoda mokėjimo korteles – su kredito limitu arba be jo, atlieka grynųjų pinigų operacijas, siūlo internetinės bankininkystės ir mokėjimo paslaugas“, – keletą įprastų veiklų nusako K. Simonovič.
Į kredito uniją privatūs asmenys gali kreiptis vartojimo paskolos, paskolos būsto įsigijimui ar jo remontui, taip pat paskolos tokiu atveju, kai reikia finansinio postūmio verslui ar profesinei veiklai. Kredito unijose galima laikyti ir terminuotus, taupomuosius, vaiko indėlius ar terminuotus indėlius su papildomu pajumi.
K. Simonovič pasakoja, kad verslo klientai su kredito unijomis kviečiami bendrauti investicinių paskolų, kredito linijų klausimais, taip pat tuomet, kai reikia lėšų apyvartiniam kapitalui ar susidomima verslumo skatinimo paskola, kuri teikiama pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014-2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“.
Trečioji „Kredos“ kredito unijų klientų kategorija – šalies ūkininkai, jie į kredito unijų ekspertus gali kreiptis dėl investicinių paskolų, apyvartinių lėšų finansavimo ar ypač palankiomis sąlygomis teikiamų paskolų įrangai arba technikai įsigyti pagal naują UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ finansinę priemonę „Paskolų žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti teikimas“.
K. Simonovič pabrėžia, kad kiekvienas atvejis, kai asmeniui ar įmonei prireikia finansinės paskatos, yra individualus, todėl „Kredos“ grupės specialistų tikslas – kuo atidžiau įsiklausyti į kliento viziją ir surasti jo poreikius atitinkančius sprendimus.
„Labai vertiname tiesioginį kontaktą, todėl suteikiame visas galimybes kasdienes bankines paslaugas atlikti ne tik interneto banke, bet ir atvykus į unijos padalinius“, – papildo pašnekovė.
AUGA ŠUOLIAIS
Pagal neaudituotus 2019 m. trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus, Jungtinės centrinės kredito unijos narės, veikiančios su prekės ženklu „Kreda“, uždirbo 1 mln. Eur grynojo pelno, 164% daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
K. Simonovič, vertina, kad šių metų „Kredos“ kredito unijų sėkmę rodo bendras jos narių turto, paskolų unijų nariams portfelio ir bendro kredito unijų priimtų indėlių skaičiaus augimas.
„Per 2019 m. III ketvirtį unijų narių turtas augo 9% ir rugsėjo pabaigoje siekė 166,7 mln. Eur, o paskolų portfelis išaugo iki 133,8 mln. Eur ir buvo 28% didesnis negu 2018 metų III ketvirčio pabaigoje“, – sukonkretina pašnekovė.
Bendras kredito unijų priimtų narių indėlių skaičius per III ketvirtį pakilo 7%, iki 149,6 mln. Eur.
Šiemet demonstruojanti puikius finansinius rezultatus, kitąmet „Kreda“ toliau ketina didinti rinkos dalį bei diegti ir tobulinti technologines inovacijas.
„Šiais metais visus resursus nukreipėme bankinei sistemai kurti ir diegti bei sėkmingam interneto banko „e.kreda“ startui. Atlikę šiuos darbus, turėdami bazinį sistemos paketą, ateinančiais metais planuojame toliau tobulinti interneto banko platformą, sukurti mobiliąją programėlę, kurios pagalba vartotojai galės dar patogiau ir greičiau vykdyti pinigines operacijas bei efektyviau valdyti savo sąskaitas“, – 2020-ųjų planus atskleidžia Jungtinės centrinės kredito unijos valdybos pirmininkė.
NAUJA PARTNERYSTĖ
Ateinančiųjų metų planuose, pasakoja pašnekovė, ir naujos partnerystės su lenktynininku Antanu Juknevičiumi bei jo komanda stiprinimas. Šiemet lapkritį „Kreda“ paskelbė, kad metams tampa šio lenktynininko ir jo komandos, kurios naujas pavadinimas – „Kreda“, pagrindiniu partneriu.
„A. Juknevičiaus ir D. Vaičiulio tandemas yra pelnytai užsitarnavęs patikimiausio ir daugiausia patirties turinčio ekipažo vardą. Kaip ir „Kredai“ jiems svarbus stabilumas, aukšti standartai, patirtimi paremta reakcija į iššūkius ir kasmet, siekiant rezultato, demonstruojama valia bei ryžtas, – panašumus su „Kredos“ grupės vizija skaičiuoja K. Simonovič“. – Mūsų nariai, kaip ir A. Juknevičiaus komandos gerbėjai žino, kad turi rimtą pagrindą mumis pasitikėti, nes dirbame nuosekliai, esame orientuoti į kokybiškas paslaugas, o mūsų kredito unijų vertybių sistema – nekinta“.
